28.2.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 318/2006

2006 m. vasario 20 d.

dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 straipsnį ir 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	Veikiant ir vystantis bendrai žemės ūkio produktų rinkai, kartu turėtų būti kuriama bendra žemės ūkio politika, kuri visų pirma apimtų įvairias, atsižvelgiant į produktą, žemės ūkio produktų rinkų bendro organizavimo formas.

(2)

Bendrijos cukraus rinka grindžiama principais, kurie anksčiau vykdant kitų rinkų bendrą organizavimą buvo iš esmės reformuoti. Siekiant Sutarties 33 straipsnyje apibrėžtų tikslų ir visų pirma stabilizuoti rinką bei užtikrinti deramą žemės ūkio bendruomenės cukraus sektoriuje gyvenimo lygį, būtina iš pagrindų peržiūrėti bendrą rinkos organizavimą cukraus sektoriuje.

(3)	Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3) turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

(4)

Turėtų būti nustatytos standartinės kokybės baltojo ir žaliavinio cukraus referencinės kainos. Tokia standartinė kokybė turėtų būti tipinė vidutinė Bendrijoje pagaminto cukraus kokybė, ir ją reikėtų apibrėžti remiantis cukraus prekyboje taikomais kriterijais. Be to, turėtų būti numatyta galimybė patikslinti šią standartinę kokybę, visų pirma atsižvelgiant į verslo reikalavimus ir pokyčius analizės technologijų srityje.

(5)	Siekiant gauti patikimą informaciją apie cukraus rinkos kainas Bendrijoje, turėtų būti sukurta kainų pranešimo sistema, kuria remiantis turėtų būti nustatomi baltojo cukraus rinkos kainos lygiai.

(6)	Turėtų būti nustatyta standartinės kokybės, kuri turėtų būti apibrėžta, kvotinių runkelių minimali kaina, kad būtų užtikrintas deramas Bendrijos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų gyvenimo lygis.

(7)

Deramai cukraus gamybos įmonių ir cukrinių runkelių augintojų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti reikalingos konkrečios priemonės. Todėl turėtų būti nustatytos standartinės nuostatos, reglamentuojančios sutartinius cukrinių runkelių pirkėjų ir pardavėjų santykius. Dėl gamtinės, ekonominės bei techninės padėties įvairovės labai sunku nustatyti visoje Bendrijoje vienodas cukrinių runkelių pirkimo sąlygas. Cukrinių runkelių augintojų asociacijos ir cukraus gamybos įmonės jau yra sudariusios tarpšakinius prekybos susitarimus. Todėl bendrosiose nuostatose turėtų būti tik apibrėžtos cukrinių runkelių augintojams ir pramonei būtiniausios bei sklandžią cukraus ūkio veiklą užtikrinančios garantijos, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose paliekant galimybę tam tikroms taisyklėms taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

(8)

Priežastys, praeityje skatinusios Bendriją priimti cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos kvotų sistemą, yra išlikusios. Tačiau Bendrijai ir pasauliui vystantis būtina koreguoti gamybos sistemą, siekiant numatyti naujas priemones ir kvotų mažinimą. Pagal ankstesnę kvotų sistemą valstybė narė turėtų paskirstyti kvotas jos teritorijoje įsteigtoms įmonėms. Esant naujam bendram rinkos organizavimui cukraus sektoriuje teisinis kvotų statusas turėtų būti išlaikytas tais atvejais, kai remiantis Teisingumo Teismo teismine praktika kvotų sistema sudaro cukraus sektoriaus rinkos reguliavimo mechanizmą, skirtą užtikrinti tai, kad būtų pasiekti visuomenės interesų tikslai.

(9)

Atsižvelgiant į naujausius Pasaulio prekybos organizacijos komisijos ir Apeliacinės tarybos sprendimus dėl ES cukraus eksporto subsidijų bei siekiant užtikrinti, kad Bendrijos ūkio subjektai sklandžiai pereitų nuo ankstesnės kvotų sistemos prie dabartinės sistemos, būtų galima 2006–2007 prekybos metais cukraus įmonėms skirti papildomą kvotą atsižvelgiant į mažesnę C cukraus vertę.

(10)

Siekiant kompensuoti cukraus kainų kritimo poveikį izogliukozei, taip pat išvengti kliūčių tam tikros kokybės izogliukozės gamybai, dabartiniams kvotinės izogliukozės gamintojams turėtų būti paskirtos papildomos kvotos. Be to, galėtų būti pridėtinės kvotos kai kurių valstybių saldiklių sektoriaus koregavimui tokiomis sąlygomis, kuriomis skiriama papildoma cukraus kvota.

(11)	Siekiant užtikrinti, kad Bendrijoje būtų pakankamai sumažinta cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamyba, Komisijai turėtų būti suteikta teisė po restruktūrizavimo fondo uždarymo 2010 m. koreguoti kvotas iki tvaraus lygio.

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad kvotų taikymo laikotarpiu būtina numatyti tam tikrą nacionalinį lankstumą struktūriškai koreguojant perdirbimo pramonę ir runkelių bei cukranendrių auginimą, valstybėms narėms turėtų būti leista laikantis tam tikrų ribų keisti įmonių kvotas, tačiau neapribojant restruktūrizavimo fondo, įsteigto 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą (4), kaip priemonės, veikimo.

(13)

Cukraus kvotos paskirstomos ar sumažinamos po įmonių susijungimo ar perleidimo, fabriko perleidimo arba fabriko išnuomojimo. Turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės koreguotų atitinkamų įmonių kvotas ir tuo pačiu metu užtikrintų, kad cukrų gaminančių įmonių kvotų pakeitimai nepažeistų runkelių ar cukranendrių suinteresuotų augintojų interesų.

(14)

Kadangi gamybos kvotų paskirstymas įmonėms yra priemonė užtikrinti, kad cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams būtų mokamos Bendrijos kainos ir jie turėtų rinką savo produkcijai realizuoti, perleidžiant kvotas gamybos regionų viduje būtina atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių, visų pirma į runkelių ir cukranendrių augintojų, interesus.

(15)

Siekiant išplėsti cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo realizavimo rinkas Bendrijos viduje, turėtų būti numatyta galimybė nustatytinomis sąlygomis laikyti cukrų, izogliukozę ir inulino sirupą, naudojamus Bendrijoje gaminant tam tikrus produktus, pavyzdžiui, chemines medžiagas, farmacijos produktus, spiritą ar romą, nekvotine produkcija.

(16)	Dalis nekvotinės produkcijos turėtų būti naudojama siekiant užtikrinti tinkamą tiekimą į atokiausius regionus arba galėtų būti eksportuojama pagal Bendrijos PPO įsipareigojimus.

(17)

Jei cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo gamyba viršija kvotas, turėtų būti galima numatyti cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo perviršio perkėlimo į kitus metus mechanizmą, tokį perviršį traktuojant kaip kitų prekybos metų kvotinę produkciją, siekiant išvengti cukraus rinkos iškraipymo dėl šio cukraus pertekliaus.

(18)	Esama tam tikrų nekvotinės gamybos mechanizmų. Jeigu tam tikri kiekiai neatitinka taikomų sąlygų, už perteklių turėtų būti imamas mokestis, kad būtų išvengta tokių kiekių, keliančių pavojų rinkos padėčiai, kaupimosi.

(19)	Turėtų būti įvestas gamybos mokestis, siekiant prisidėti finansuojant bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo išlaidas.

(20)	Siekiant numatyti veiksmingą cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių ūkio subjektų gamybos kontrolę, turėtų būti sukurta ūkio subjektų patvirtinimo sistema, o atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiama išsami informacija apie jų gamybą.

(21)	Turėtų būti taikoma laikina ir ribota supirkimo sistema, siekiant prisidėti stabilizuojant rinką tais atvejais, jei rinkos kainos tam tikrais prekybos metais nukristų žemiau referencinės kainos, nustatytos kitiems prekybos metams.

(22)

Turėtų būti įvestos naujos, Komisijos valdomos rinkos priemonės. Pirma, jeigu rinkos kainos nukristų žemiau referencinės baltojo cukraus kainos, Komisijos nustatytomis sąlygomis ūkio subjektai galėtų naudotis privataus sandėliavimo schema. Antra, siekiant cukraus rinkose išlaikyti struktūrinės pusiausvyros kainų lygį, artimą referencinei kainai, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti pašalinti cukrų iš rinkos tokiam laikotarpiui, kuris yra reikalingas atstatyti rinkos pusiausvyrą.

(23)

Bendros Bendrijos cukraus rinkos sukūrimas apima prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemos įdiegimą. Pagal šią prekybos sistemą turėtų būti numatyti importo muitai ir eksporto grąžinamosios išmokos, o ji pati turėtų iš esmės stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti grindžiama įsipareigojimais, priimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde.

(24)	Siekiant stebėti prekybos cukrumi su trečiosiomis šalimis apimtį, turėtų būti numatyta importo ir eksporto licencijų sistema su užstatu, užtikrinančiu, kad sandoriai, kuriems šios licencijos išduotos, būtų atlikti iš tikrųjų.

(25)	Siekiant užtikrinti, kad ši prekybos tvarka galėtų veikti tinkamai, turėtų būti numatytas įvežimo perdirbti susitarimų reglamentavimas arba jų uždraudimas, kai tai reikalinga dėl rinkoje susidariusios padėties.

(26)

Muitų sistema leidžia atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų pasirodyti neadekvatūs. Tokiais atvejais tam, kad Bendrijos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsdama imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus.

(27)	Pagal PPO susitarimus žemės ūkio produktams taikomi muitai dažniausiai yra nustatyti bendrajame muitų tarife. Tačiau įdiegus papildomus mechanizmus, būtina numatyti galimybę priimti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl kai kurių į šio reglamento taikymo sritį patenkančių produktų.

(28)	Siekiant išvengti žalingo poveikiui Bendrijos rinkai, kurį gali sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, tokių produktų importui turėtų būti taikomas papildomas muitas, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

(29)	Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus atidaryti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį, arba pagal kitus Tarybos aktus.

(30)

Bendrija yra sudariusi keletą susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl lengvatinių sąlygų patekti į rinką, pagal kuriuos šioms šalims leidžiama palankiomis sąlygomis eksportuoti į Bendriją cukranendrių cukrų. Todėl būtina įvertinti rafinavimo įmonių cukraus, reikalingo rafinuoti, poreikį ir tam tikromis aplinkybėmis importo licencijas skirti tik importuoto cukranendrių cukraus didelio kiekio naudotojams, kurie laikomi nuolatinėmis rafinavimo įmonėmis Bendrijoje.

(31)

Nuostatos dėl eksporto į trečiąsias šalis grąžinamųjų išmokų, paremtų kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir neviršijančių EB įsipareigojimais PPO nustatytų ribų, suteikimo turėtų būti galimo Bendrijos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje cukrumi apsaugos priemonė. Subsidijuojamam eksportui turėtų būti taikomi kiekio ir biudžeto išlaidų apribojimai.

(32)

Apribojimų dėl vertės laikymasis turėtų būti užtikrintas eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymo metu, stebint mokėjimus pagal taisykles, susijusias su Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondu. Stebėseną galima palengvinti iš anksto privalomai nustatant eksporto grąžinamąsias išmokas, tuo pačiu metu sudarant galimybę diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pakeisti nurodytą paskirties vietą geografinėje teritorijoje, kuriai taikoma bendra eksporto grąžinamosios išmokos norma. Pakeitus paskirties vietą, turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka neviršijant dydžio, taikomo iš anksto nustatytai paskirties vietai.

(33)

Kiekio apribojimų atitiktį turėtų užtikrinti patikima ir veiksminga stebėsenos sistema. Šiam tikslui eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos, jeigu yra išduota eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos laikantis esamų ribų, atsižvelgiant į atskirą kiekvieno atitinkamo produkto atvejį. Šios taisyklės išimtis leidžiama taikyti tik Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai. Reikėtų numatyti nuo administravimo taisyklių griežto laikymosi leidžiančią nukrypti nuostatą tiems atvejams, kai nėra tikėtina, jog eksportas, už kurį skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, viršys nustatytą kiekį.

(34)

Suteikus nacionalinę pagalbą, kiltų pavojus tinkamam bendromis kainomis paremtos vienos bendros rinkos veikimui. Todėl produktams, kuriuos apima šis bendras rinkos organizavimas, turėtų būti taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios Sutarties nuostatos. Tačiau siekiant sušvelninti cukraus sektoriaus reformos poveikį, kurio tikimasi tam tikromis aplinkybėmis, turėtų būti leidžiama suteikti tam tikrą valstybės pagalbą.

(35)

Valstybėse narėse, kuriose cukraus kvota ypač sumažinta, cukrinių runkelių augintojai susidurs su ypatingai rimtomis prisitaikymo problemomis. Tokiais atvejais pereinamojo laikotarpio Bendrijos paramos cukrinių runkelių augintojams nepakaks visiems runkelių augintojų sunkumams įveikti. Todėl valstybėms narėms, sumažinusioms kvotą daugiau kaip 50 %, turėtų būti leidžiama suteikti valstybės paramą cukrinių runkelių augintojams pereinamojo laikotarpio Bendrijos paramos taikymo metu. Siekiant, kad valstybės narės suteikta valstybės paramą neviršytų cukrinių runkelių augintojų poreikių, atitinkamos valstybės paramos bendra suma turėtų būti nustatoma ją patvirtinant Komisijai, išskyrus Italijos atveju, kur produktyviausių cukrinių runkelių augintojų maksimalus poreikis siekiant prisitaikyti prie rinkos sąlygų po reformos gali sudaryti 11 EUR už toną išaugintų cukrinių runkelių. Be to, dėl konkrečių problemų, kurių tikimasi Italijoje, turėtų būti numatytos priemonės, kurios leistų cukrinių runkelių augintojams tiesiogiai ar netiesiogiai pasinaudoti suteikta valstybės parama.

(36)

Suomijoje cukrinių runkelių auginimas priklauso nuo konkrečių geografinių ir klimato sąlygų, kurių neigiamas poveikis prisidės prie cukraus reformos bendro poveikio. Dėl šios priežasties turėtų būti numatyta galimybė leisti šiai valstybei narei nuolat teikti tinkamo dydžio valstybės pagalbą cukrinių runkelių gamintojams.

(37)	Tikslinga numatyti priemones, kurių reikėtų imtis, jeigu Bendrijos rinką sutrikdytų arba kiltų sutrikdymo pavojus dėl iš esmės padidėjusių ar sumažėjusių kainų. Viena iš šių priemonių gali būti kvotos atidarymas cukraus importui iš pasaulinės rinkos sumažintu tarifu būtinam laikotarpiui.

(38)	Kadangi bendra cukraus rinka nuolat vystosi, valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat informuoti viena kitą apie atitinkamus pokyčius.

(39)	Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(40)	Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti priemones, nepaprastosios padėties atveju reikalingas konkrečioms praktinėms problemoms spręsti.

(41)

Cukraus gamyba Bendrijos atokiausiuose regionuose dėl savo ypatybių skiriasi nuo cukraus gamybos likusioje Bendrijos dalyje. Todėl finansinė parama sektoriui turėtų būti suteikiama išteklius tų regionų ūkininkams paskirstant po to, kai įsigalioja vietos gamybos rėmimo programos, kurias valstybės narės parengia pagal 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (6). Dėl tos pačios priežasties Prancūzijai turėtų būti leista suteikti fiksuoto dydžio valstybės paramą savo atokiausiems regionams.

(42)

Valstybių narių išlaidas, patirtas dėl įsipareigojimų taikant šį reglamentą, turėtų finansuoti Bendrija pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (7), o nuo 2007 m. sausio 1 d. – pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.

(43)

Keičiant Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatytas priemones šiame reglamente numatytomis priemonėmis ir 2006–2007 prekybos metų rinkos padėčiai keičiant 2005–2006 prekybos metų rinkos padėtį bei siekiant užtikrinti Bendrija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų dėl Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 13 straipsnyje nurodyto C cukraus, gali iškilti sunkumų, kurie nėra nagrinėjami šiame reglamente. Siekiant įveikti šiuos sunkumus, Komisijai turėtų būti suteikta teisė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatytas bendras cukraus sektoriaus rinkų organizavimas taikomas šiems produktams:

KN Kodas		Aprašymas
a)	1212 91	Cukriniai runkeliai
	1212 99 20	Cukranendrės
b)	1701	Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas
c)	1702 20	Klevų cukrus ir klevų sirupas
	1702 60 95 ir 1702 90 99	Kitas kieto būvio cukrus ir cukraus sirupai, į kuriuos nėra pridėta kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, išskyrus laktozę, gliukozę, maltodekstriną ir izogliukozę
	1702 90 60	Dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi
	1702 90 71	Karamelė, kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės
	2106 90 59	Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus izogliukozės, laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupus
d)	1702 30 10 1702 40 10 1702 60 10 1702 90 30	Izogliukozė
e)	1702 60 80 1702 90 80	Inulino sirupas
f)	1703	Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų
g)	2106 90 30	Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai
h)	2303 20	Runkelių masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos

2.   1 dalyje išvardytiems produktams prekybos metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi kitų metų rugsėjo 30 d.

Tačiau 2006–2007 prekybos metai prasideda 2006 m. liepos 1 d. ir baigiasi 2007 m. rugsėjo 30 d.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1)	„baltasis cukrus“ – nearomatintas ir nedažytas cukrus, į kurį nėra pridėta jokių kitų medžiagų ir kurio sudėtyje esanti sacharozė, nustatyta poliarimetriniu metodu, sudaro ne mažiau kaip 99,5 % sausosios medžiagos masės;

2)	„žaliavinis cukrus“ – nearomatintas ir nedažytas cukrus, į kurį nėra pridėta jokių kitų medžiagų ir kurio sudėtyje esanti sacharozė, nustatyta poliarimetriniu metodu, sudaro mažiau kaip 99,5 % sausosios medžiagos masės;

3)	„izogliukozė“ – produktas, gautas iš gliukozės arba jos polimerų, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro fruktozė;

4)

„inulino sirupas“ – tiesioginis produktas, gautas hidrolizės būdu iš inulino arba oligofruktozės, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro laisva arba sacharozės pavidalo fruktozė, išreikštas cukraus/izogliukozės ekvivalentais. Siekiant išvengti apribojimų mažai saldinimo savybių turinčių produktų, pagamintų naudojant inulino skaidulų perdirbimo įrangą ir netaikant inulino sirupui skirtos kvotos, rinkoje, šis apibrėžimas gali būti keičiamas 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

5)	„kvotinis cukrus“, „kvotinė izogliukozė“ ir „kvotinis inulino sirupas“ – cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas konkrečiais prekybos metais pagal atitinkamos įmonės kvotą;

6)	„pramoninis cukrus“ – cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas tam tikrais prekybos metais, viršijantis 5 punkte nurodytą atitinkamą kiekį, skirtas vieno iš 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai;

7)	„pramoninė izogliukozė“ ir „pramoninis inulino sirupas“ – izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas tam tikrais prekybos metais, skirtas vieno iš 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai;

8)	„cukraus perteklius“, „izogliukozės perteklius“ ir „inulino sirupo perteklius“ – cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas tam tikrais prekybos metais ir viršijantis 5, 6 ir 7 punktuose nurodytus atitinkamus kiekius;

9)	„kvotiniai runkeliai“ – visi į kvotinį cukrų perdirbami cukriniai runkeliai;

10)	„tiekimo sutartis“ – pardavėjo ir įmonės sudaryta runkelių tiekimo cukraus gamybai sutartis;

11)

„tarpšakinis prekybos susitarimas“ – vienas iš toliau apibrėžtų: a) susitarimas Bendrijos lygiu, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita nacionalinių įmonių organizacijų grupės ir nacionalinių pardavėjų organizacijų grupės tiekimo sutartis, b) susitarimas, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita įmonių ar atitinkamos valstybės narės pripažintos įmonių organizacijos ir atitinkamos valstybės narės pripažintos pardavėjų asociacijos tiekimo sutartis, c) jeigu nėra jokio a arba b punktuose nurodyto susitarimo – bendrovių įstatymo ir kooperatyvų įstatymo nuostatos, jei jos reglamentuoja cukrų gaminančios bendrovės arba kooperatyvo akcininkų ar narių vykdomą cukrinių runkelių tiekimą, d) jeigu nėra jokio a arba b punkte nurodyto susitarimo – susitarimai, sudaryti anksčiau nei tiekimo sutartis, jei susitarimą pripažįstantys pardavėjai tiekia ne mažiau kaip 60 % visų įmonės superkamų runkelių cukraus gamybai viename arba keliuose fabrikuose;

12)

„AKR ir Indijos cukrus“ – KN 1701 pozicijai priskiriamas cukrus, kurio kilmės šalis yra viena iš VI priede išvardytų valstybių, importuojamas į Bendriją pagal: — AKR ir EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokolą, arba — Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimą dėl cukranendrių cukraus (8);

13)	„Nuolatinė rafinavimo įmonė“ – gamybos ūkinis vienetas: — kurio vienintelė veikla yra importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus rafinavimas, arba — kuriame 2004–2005 prekybos metais buvo rafinuota ne mažiau kaip 15 000 tonų importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VIDAUS RINKA

1 SKYRIUS

Kainos

3 straipsnis

Referencinės kainos

1.   Baltojo cukraus referencinė kaina yra:

a)	631,9 euro už toną kiekvienais 2006–2007 ir 2007–2008 prekybos metais;

b)	541,5 euro už toną 2008–2009 prekybos metais;

c)	404,4 euro už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

2.   Žaliavinio cukraus referencinė kaina yra:

a)	496,8 euro už toną kiekvienais 2006–2007 ir 2007–2008 prekybos metais;

b)	448,8 euro už toną 2008–2009 prekybos metais;

c)	335,2 euro už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos referencinės kainos taikomos nepakuotam cukrui, tiekiamam iš fabriko. Jos taikomos I priede aprašytos standartinės kokybės baltajam ir žaliaviniam cukrui.

4 straipsnis

Pranešimas apie kainas

Komisija įkuria cukraus rinkos kainų informacinę sistemą, įskaitant kainos lygių cukraus rinkoje skelbimo sistemą.

Ši sistema grindžiama informacija, kurią pateikia baltąjį cukrų gaminančios įmonės ar kiti cukraus verslu užsiimantys ūkio subjektai. Ši informacija yra konfidenciali. Komisija užtikrina, kad skelbiant informaciją nebūtų sudaryta galimybė nustatyti atskirų įmonių ar ūkio subjektų kainas.

5 straipsnis

Minimali runkelių kaina

1.   Minimali kvotinių runkelių kaina yra:

a)	32,86 eurų už toną 2006–2007 prekybos metais;

b)	29,78 euro už toną 2007–2008 prekybos metais;

c)	27,83 euro už toną 2008–2009 prekybos metais;

d)	26,29 euro už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

2.   1 dalyje nurodyta minimali kaina taikoma I priede aprašytos standartinės kokybės cukriniams runkeliams.

3.   Cukraus įmonės, perkančios į cukrų perdirbti tinkamus kvotinius runkelius, skirtus perdirbti į kvotinį cukrų, turi sumokėti bent minimalią kainą, padidintą ar sumažintą atsižvelgiant į nukrypimus nuo standartinės kokybės.

4.   Cukrinių runkelių kiekio, atitinkančio pramoninio cukraus arba cukraus pertekliaus kiekį, kuriam taikomas 15 straipsnyje numatytas pertekliaus mokestis, supirkimo kainą suinteresuota įmonė koreguoja taip, kad ji būtų bent jau lygi minimaliai kvotinių runkelių kainai.

6 straipsnis

Tarpšakiniai susitarimai

1.   Tarpšakiniai prekybos susitarimai ir tiekimo sutartys atitinka 3 dalį ir II priede nustatytas pirkimo sąlygas, visų pirma runkelių pirkimą, tiekimą, perėmimą ir atsiskaitymą už juos reglamentuojančias sąlygas.

2.   Cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos reglamentuojamos šias žaliavas auginančių Bendrijos augintojų ir Bendrijos cukraus gamybos įmonių sudarytais tarpšakiniais prekybos susitarimais.

3.   Tiekimo sutartyse nurodoma, ar iš cukrinių runkelių pagamintas cukraus kiekis bus:

—	kvotinis cukrus,

—	nekvotinis cukrus.

4.   Kiekviena cukraus gamybos įmonė valstybei narei, kurioje ji gamina cukrų, pateikia šią informaciją:

a)	3 dalies pirmoje įtraukoje nurodytų runkelių, dėl kurių jos prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kiekius bei cukraus kiekį, kuriuo remiantis tos sutartys sudarytos;

b)	atitinkamą numatomą išeigą.

Valstybės narės gali reikalauti papildomos informacijos.

5.   Cukraus gamybos įmonės, prieš sėją nesudariusios kvotinių runkelių tiekimo minimalia kaina sutarčių dėl runkelių kiekio, lygiaverčio iš jų pagamintam kvotiniam cukrui, turės mokėti bent minimalią kvotinių runkelių kainą už visus cukrinius runkelius, kuriuos jos perdirba į cukrų.

6.   Atitinkamai valstybei narei pritarus, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti nukrypstama nuo 3 ir 4 dalių nuostatų.

7.   Jeigu nesama jokių tarpšakinių prekybos susitarimų, atitinkama valstybė narė pagal šį reglamentą imasi būtinų priemonių suinteresuotų šalių interesams apginti.

2 SKYRIUS

Kvotinė gamyba

7 straipsnis

Kvotų skyrimas

1.   Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos nacionaliniu ar regioniniu lygiu kvotos nustatytos III priede.

2.   Valstybės narės skiria kvotą kiekvienai jos teritorijoje įsisteigusiai ir pagal 17 straipsnį patvirtintai įmonei, gaminančiai cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą.

Kiekvienai įmonei paskirta kvota lygi bendrai A ir B kvotų, paskirtų tai įmonei 2005–2006 prekybos metams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/2001, sumai.

3.   Jeigu kvota skiriama cukraus gamybos įmonei, turinčiai daugiau nei vieną gamybos ūkinį vienetą, valstybės narės patvirtina priemones, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų tinkamai atsižvelgta į cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų interesus.

8 straipsnis

Papildoma cukraus kvota

1.   Ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 30 d. cukraus gamybos įmonė gali prašyti valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, skirti papildomą cukraus kvotą.

Maksimalios papildomos cukraus kvotos valstybei narei yra nustatytos IV priedo I punkte.

2.   Remdamasi prašymu, vadovaudamasi tikslu ir nediskriminuojančiais kriterijais valstybė narė nustato priimtinus kiekius. Jeigu šių prašymų suma viršija turimą valstybei skirtą kiekį, atitinkama valstybė narė numato priimtinų kiekių proporcingą sumažinimą. Gauti kiekiai yra papildoma kvota, skirta atitinkamoms įmonėms.

3.   Už papildomas kvotas, paskirtas įmonėms pagal 1 ir 2 dalis, imamas vienkartinis 730 EUR mokestis. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos papildomos kvotos toną.

4.   Visą vienkartinio mokesčio, mokamo pagal 3 dalį, sumą valstybė narė ima iš jos teritorijoje esančių įmonių, kurioms skiriama papildoma kvota.

Atitinkama cukraus gamybos įmonė sumoka vienkartinį mokestį iki termino, kurį nustato valstybės narės. Šis terminas negali būti vėlesnis kaip 2008 m. vasario 28 d.

5.   Jeigu cukraus gamybos įmonė iki 2008 m. vasario 28 d. nesumoka tokio vienkartinio mokesčio, laikoma, kad šiai cukraus įmonei nebuvo skirta papildomos kvotos.

9 straipsnis

Papildoma ir pridėtinė izogliukozės kvota

1.   2006–2007 prekybos metais III priede nustatyta bendra izogliukozės kvota papildoma 100 000 tonų izogliukozės kvota. Kiekvienais 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais ankstesnių prekybos metų kvota papildoma 100 000 tonų izogliukozės kvota.

Valstybės narės papildomas kvotas įmonėms skiria proporcingai izogliukozės kvotai, skirtai pagal 7 straipsnio 2 dalį.

2.   Italija, Lietuva ir Švedija įmonei, įsisteigusiai atitinkamose jų teritorijose, pateikus prašymą gali skirti pridėtinę izogliukozės kvotą laikotarpiui nuo 2006–2007 prekybos metų iki 2009–2010 prekybos metų. Maksimalios pridėtinės kvotos valstybei narei yra nustatytos IV priedo II punkte.

3.   Už kvotas, paskirtas įmonėms pagal 2 dalį, imamas vienkartinis 730 EUR mokestis. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos pridėtinės kvotos toną.

10 straipsnis

Kvotų valdymas

1.   39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka III priede nustatytos kvotos 2006–2007 prekybos metams patikslinamos ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 30 d., o 2007–2008, 2008–2009, 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metams – ne vėliau kaip iki ankstesnių prekybos metų vasario pabaigos. Atliekant patikslinimus atsižvelgiama į šio reglamento 8, 9 straipsnių, šio straipsnio 2 dalies, 14 ir 19 straipsnių bei Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnio taikymo rezultatus.

2.   Atsižvelgdama į Reglamente (EB) Nr. 320/2006 numatytos restruktūrizavimo schemos rezultatus, Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario pabaigos 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia, kokiu bendru procentiniu dydžiu kiekvienai valstybei narei ar regionui reikia sumažinti esamas cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotas siekiant išvengti rinkos pusiausvyros sutrikimo nuo 2010–2011 prekybos metų.

3.   Valstybės narės atitinkamai patikslina kiekvienos įmonės kvotą.

11 straipsnis

Kvotų perskirstymas šalies viduje

1.   Valstybė narė gali sumažinti cukraus ar izogliukozės kvotas, paskirtas jos teritorijoje įsisteigusiai įmonei

—	iki 25 % 2006–2007 ir 2007–2008 prekybos metams, tuo pat metu gerbiant įmonių laisvę pasinaudoti mechanizmais, nustatytais Reglamentu (EB) Nr. 320/2006, ir

—	iki 10 % 2008–2009 ir vėlesniems prekybos metams.

2.   Valstybės narės pagal V priede nustatytas taisykles ir atsižvelgdamos į kiekvienos suinteresuotos šalies, ypač cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų, interesus vienos įmonės kvotas gali perduoti kitai įmonei.

3.   Pagal 1 ir 2 dalį sumažintus kiekius atitinkama valstybė narė paskirsto vienai ar daugiau jos teritorijoje esančių įmonių, jau turinčių kvotą ar jos neturinčių.

3 SKYRIUS

Nekvotinė gamyba

12 straipsnis

Taikymo sritis

Prekybos metais viršijus 7 straipsnyje minėtą kvotą pagamintas cukrus, izogliukozė ar inulino sirupas gali būti:

a)	naudojami perdirbant tam tikrus produktus, kaip nurodyta 13 straipsnyje;

b)	perkeliami į kitų prekybos metų kvotinę gamybą pagal 14 straipsnį;

c)	naudojami specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal Reglamento (EB) Nr. 247/2006 II antraštinę dalį; arba

d)	eksportuojami laikantis kvotų, nustatytų 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, laikantis įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.

Kitam kiekiui taikomas 15 straipsnyje nurodytas pertekliaus mokestis.

13 straipsnis

Pramoninis cukrus

1.   Pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas skiriami vieno iš 2 dalyje nurodytų produktų gamybai, jeigu:

a)	jie pagaminti pagal tiekimo sutartį, kurią iki prekybos metų pabaigos sudarė gamintojas ir naudotojas, abu gavę patvirtinimą pagal 17 straipsnį; ir

b)	jie pristatomi naudotojui ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų lapkričio 30 d.

2.   39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija parengia produktų, kurių gamybai naudojamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas, sąrašą.

Šis sąrašas visų pirma apima:

a)	bioetanolį, spiritą, romą, gyvas mieles ir sirupus, skirtus tepti bei perdirbti į „Rinse appelstroop“;

b)	tam tikrus pramoninius produktus, kurių sudėtyje nėra cukraus, tačiau kurių gamyboje yra naudojamas cukrus, izogliukozė arba inulino sirupas;

c)	tam tikrus chemijos arba farmacijos pramonės produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo.

3.   Už 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose išvardytus produktus gali būti skiriamos gamybos grąžinamosios išmokos, jeigu cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliaus ar importuoto cukraus negalima įsigyti kaina, atitinkančia šio straipsnio 2 dalies b ir c punktuose išvardytų produktų pasaulinę gamybos kainą.

Gamybos grąžinamoji išmoka nustatoma visų pirma atsižvelgiant į išlaidas, susijusias su importuoto cukraus naudojimu, kurias pramonės įmonės būtų patyrusios, jeigu būtų pirkusios pasaulinėje rinkoje Bendrijos rinkoje parduodamo cukraus pertekliaus kaina arba referencine kaina, jei cukraus pertekliaus nėra.

14 straipsnis

Cukraus pertekliaus perkėlimas į kitus metus

1.   Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti į kitus metus visą savo produkcijos perteklių ar jo dalį, viršijančią jos cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kvotą, kad ji būtų laikoma kitų prekybos metų produkcijos dalimi. Nepažeidžiant 3 dalies, tas sprendimas yra neatšaukiamas.

2.   1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusios įmonės:

a)

informuoja atitinkamą valstybę narę iki šios valstybės narės nustatyto termino: — apie į kitus metus perkeliamą einamųjų prekybos metų cukranendrių cukraus kiekį – nuo vasario 1 d. iki birželio 30 d., — apie į kitus metus perkeliamą einamųjų prekybos metų cukraus arba inulino sirupo kitą kiekį – nuo vasario 1 d. iki balandžio 15 d.;

b)	įsipareigoja šį kiekį sandėliuoti savo sąskaita iki einamųjų prekybos metų pabaigos.

3.   Jeigu atitinkamais prekybos metais galutinė įmonės produkcija buvo mažesnė nei numatyta priimant sprendimą pagal 1 dalį, perkeltą kiekį ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų spalio 31 d. galima pakoreguoti atgaline data.

4.   Į kitus metus perkeltas kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kitų prekybos metų kvotą.

15 straipsnis

Pertekliaus mokestis

1.   Pertekliaus mokestis taikomas:

a)	cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo pertekliui, pagamintam bet kuriais prekybos metais, išskyrus į kitus metus perkeltą kiekį, priskirtą kitų prekybos metų kvotinei produkcijai ir sandėliuojamą pagal 14 straipsnį, arba 12 straipsnio c ir d punktuose nurodytus kiekius;

b)	pramoninio cukraus, pramoninės izogliukozės ir pramoninio inulino sirupo kiekiui, dėl kurio iki nustatytinos datos nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo perdirbtas į vieną iš 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų;

c)	cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekiui, atšauktam iš rinkos pagal 19 straipsnį, ir dėl kurio nėra įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje numatyti įsipareigojimai.

2.   Siekiant išvengti 1 dalyje nurodytų kiekių kaupimosi, 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomas pakankamai didelis pertekliaus mokestis.

3.   Pagal 1 dalį mokamą pertekliaus mokestį valstybė narė renka iš jos teritorijoje esančių įmonių už 1 dalyje minėtus produkcijos kiekius, įmonėms nustatytus atitinkamais prekybos metais.

4 SKYRIUS

Rinkos valdymas

16 straipsnis

Gamybos mokestis

1.   Nuo 2007–2008 prekybos metų cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių įmonių turimoms cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotoms taikomas gamybos mokestis.

2.   Nustatomas 12,00 EUR už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. Izogliukozei nustatomas 50 % cukrui taikomo mokesčio dydžio gamybos mokestis.

3.   Visą gamybos mokesčio, mokamo pagal 1 dalį, sumą valstybė narė surenka iš jos teritorijoje esančių įmonių pagal atitinkamais prekybos metais turimą kvotą.

Mokestį įmonės sumoka ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų vasario pabaigos.

4.   Bendrijos cukraus ir inulino sirupo gamybos įmonės gali pareikalauti, kad cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojai ar cikorijų tiekėjai padengtų iki 50 % atitinkamo gamybos mokesčio.

17 straipsnis

Patvirtinti ūkio subjektai

1.   Gavusi prašymą, valstybė narė suteikia patvirtinimą cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančiai įmonei ar įmonei, perdirbančiam šiuos produktus į produktą, įtrauktą į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu ta įmonė:

a)	įrodo savo gamybos profesinius pajėgumus;

b)	sutinka teikti informaciją ir kad jai būtų taikoma šiame reglamente numatyta kontrolė;

c)	turi patvirtinimą, kurio galiojimas laikinai sustabdytas arba patvirtinimas atšauktas.

2.   Patvirtintos įmonės valstybei narei, kurios teritorijoje nuimamas runkelių ar cukranendrių derlius arba vyksta rafinavimas, teikia šią informaciją:

a)	runkelių ar cukranendrių kiekį, dėl kurio sudaryta tiekimo sutartis, taip pat atitinkamą numatytą runkelių ar cukranendrių derlingumą ir cukraus, gaunamo iš hektaro, kiekį;

b)	pirminius ir galutinius duomenis apie cukrinių runkelių, cukranendrių ir žaliavinio cukraus tiekimą, cukraus gamybą ir ataskaitas apie cukraus atsargas;

c)	parduotą baltojo cukraus kiekį ir atitinkamas kainas bei sąlygas.

18 straipsnis

Privatus sandėliavimas ir intervencija

1.   Jeigu Bendrijos užfiksuota vidutinė kaina yra žemesnė už referencinę kainą tipišku laikotarpiu ir, atsižvelgiant į rinkos padėtį, yra tikėtina, kad ji tokia ir išliks, įmonėms, kurioms yra paskirta cukraus kvota, gali būti suteikta pagalba baltojo cukraus privataus sandėliavimui.

2.   2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metais intervencinė agentūra, kurią paskiria kiekviena cukrų gaminanti valstybė narė, Bendrijos mastu per prekybos metus superka ne daugiau kaip 600 000 baltuoju cukrumi išreikštų tonų jai pasiūlyto baltojo ar žaliavinio cukraus, jei atitinkamas cukrus:

—	pagal kvotą buvo pagamintas iš Bendrijoje išaugintų runkelių ar cukranendrių,

—	jam taikoma pardavėjo ir intervencijos agentūros sudaryta sandėliavimo sutartis.

Intervencijos agentūros perka kaina, kuri sudaro 80 % referencinės kainos, nustatytos 3 straipsnyje prekybos metams, kurie seka po prekybos metų, kuriais pateikiamas pasiūlymas. Jei cukraus kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, kuriai ši intervencinė kaina yra nustatyta, ši kaina yra atitinkamai padidinama arba sumažinama.

3.   Intervencijos agentūros gali parduoti cukrų tik kaina, kuri yra aukštesnė už referencinę kainą, nustatytą prekybos metams, kuriais vykdoma prekyba.

Tačiau 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka tuo pat metu laikantis įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, gali būti nuspręsta, kad intervencinės agentūros:

a)	gali parduoti cukrų pirmoje pastraipoje nurodyta intervencine arba žemesne kaina, jei cukrus yra skirtas: — naudoti pašarams, arba — eksportuoti toliau jo neperdirbant arba perdirbus į Sutarties I priede nurodytus produktus ar šio reglamento VII priede nurodytas prekes.

b)

turi suteikti galimybę įsigyti jų laikomą neperdirbtą cukrų, skirtą vartoti maistui Bendrijos vidaus rinkoje, žemesne nei esama referencinė kaina arba nemokamai atitinkamos valstybės narės arba Komisijos, jei nepripažįsta valstybė narė, pripažintai labdaros organizacijai, kad ji nemokamai jį paskirstytų atlikdama individualius skubios pagalbos veiksmus.

19 straipsnis

Cukraus atšaukimas

1.   Siekiant išsaugoti struktūrinę rinkos pusiausvyrą išlaikant referencinei kainai artimą kainos lygį, atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, bendras visoms valstybėms narėms kvotinio cukraus, kvotinės izogliukozės ir kvotinio inulino sirupo procentinis dydis gali būti atšaukta iš rinkos iki kitų prekybos metų pradžios.

Tokiu atveju tradicinis rafinuoti skirto importuoto žaliavinio cukraus tiekimo poreikis, nurodytas šio reglamento 29 straipsnio 1 dalyje, atitinkamais prekybos metais sumažinamas tokiu pačiu proporciniu dydžiu.

2.   1 dalyje nurodytas atšaukiamas procentinis dydis nustatomas ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų spalio 31 d. remiantis prognozuojamomis rinkos tendencijomis tais prekybos metais.

3.   Kiekviena įmonė, kuriai suteikta kvota, atšaukimo laikotarpiu savo sąskaita sandėliuoja cukraus kiekį, atitinkantį jos produkcijai pagal kvotą atitinkamais prekybos metais taikant 1 dalyje nurodytą procentinį dydį.

Prekybos metais atšauktas cukraus kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kvotą kitais prekybos metais. Tačiau atsižvelgiant į numatomas cukraus rinkos tendencijas, 39 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti nuspręsta visą atšauktą cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekį ar jo dalį laikyti einamųjų ir (arba) kitų prekybos metų:

—	cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliumi, iš kurio gali būti gaminamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas, arba

—	produkcija pagal pridėtinę kvotą, kurios dalis gali būti skirta eksportui laikantis Bendrijos įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.

4.   Jeigu cukraus pasiūla Bendrijoje nepakankama, 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta, kad tam tikras atšauto cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje iki atšaukimo laikotarpio pabaigos.

20 straipsnis

Sandėliavimas pagal skirtingas priemones

Cukrus, prekybos metais sandėliuojamas pagal vieną iš 14, 18 ar 19 straipsniuose nurodytų priemonių, negali būti privačiai arba viešai sandėliuojamas pagal jokią kitą iš tų nuostatų.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl importo ir eksporto

21 straipsnis

Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, muitų tarifų klasifikacijai taikomos kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo bendrosios taisyklės ir specialios jos taikymo taisyklės. Su šio reglamento taikymu susijusi tarifų nomenklatūra įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.

22 straipsnis

Bendrieji principai

Jeigu šiame reglamente arba pagal jį priimtose nuostatose nenumatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a)	apmokestinti mokesčiu, kuris yra muitui lygiaverčio poveikio;

b)	taikyti kiekybinį apribojimą ar lygiaverčio poveikio priemonę.

23 straipsnis

Eksporto ir importo licencijos

1.   Visi 1 straipsnio 1 dalyje išvardyti produktai, išskyrus nurodytus h punkte, importuojami į Bendriją ir eksportuojami iš jos pateikus importo ar eksporto licenciją. Tačiau gali būti numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, jeigu tam tikram cukraus importui valdyti licencijos nereikalingos.

2.   Valstybė narė licencijas išduoda prašymo teikėjui neatsižvelgdamos į jo įsisteigimo vietą Bendrijoje ir nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi taikant šio reglamento 28 ir 32 straipsnius, 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo (9) 12 straipsnio 5 dalį ir susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 133 arba 300 straipsnius.

3.   Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje.

Licencijos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai bus importuojami ar eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu. Jeigu tuo laikotarpiu importas arba eksportas nėra įvykdomas arba vykdomas tik dalinai, visas užstatas ar jo dalis prarandama, išskyrus force majeure atvejus.

4.   Licencijų galiojimo terminai nustatomi 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

24 straipsnis

Įvežimo perdirbti susitarimai

Siekiant tinkamai vykdyti bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą reikiamu mastu, 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti visiškai arba iš dalies uždrausta taikyti įvežimo perdirbti susitarimus 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams.

25 straipsnis

Apsaugos priemonė

1.   Jei dėl importo ar eksporto vieno ar kelių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų rinka Bendrijoje rimtai sutrikdoma ar jai gresia toks sutrikdymas, galintis sukelti pavojų Sutarties 33 straipsnyje nustatytiems tikslams, laikantis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, prekybai gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol tokie trikdymai ar grėsmė išnyks.

2.   Jeigu susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodyta padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima sprendimą dėl būtinų priemonių.

Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima sprendimą per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

3.   Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal 2 dalį priimtų priemonių per tris darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti svarstomas priemones.

4.   Tačiau pagal šį straipsnį patvirtintos priemonės PPO narėms taikomos remiantis 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrųjų importo taisyklių (10).

2 SKYRIUS

Importui taikomos nuostatos

26 straipsnis

Importo muitai

1.   Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, Bendrajame muitų tarife nustatyti importo muitai taikomi 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems produktams.

2.   Neatsižvelgdama į 1 dalį, Komisija gali laikinai iš dalies ar visiškai netaikyti importo muitų tam tikram toliau išvardytų produktų kiekiui, kad importo iš trečiųjų šalių dėka užtikrintų pakankamą pasiūlą Bendrijos rinkoje:

—	rafinuoti skirtas žaliavinis cukrus, klasifikuojamas KN kodais 1701 11 10 ir 1701 12 10,

—	melasa, klasifikuoja KN kodu 1703.

3.   Siekdama užtikrinti 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai reikalingą tiekimą, Komisija gali laikinai iš dalies ar visiškai netaikyti importo muitų baltojo cukraus, klasifikuojamo KN kodu 1701, ir izogliukozės, klasifikuojamos KN kodais 1702 30 10, 1702 40 10, 1702 60 10 ir 1702 90 30 tam tikram kiekiui.

27 straipsnis

Importo valdymas

1.   Siekiant išvengti žalingo poveikio Bendrijos rinkai, kurį gali sukelti tam tikrų 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, vieno ar daugiau tokių produktų importui turi būti taikomas papildomas importo muitas pagal Bendrajame muitų tarife nustatytą muito normą, jeigu tenkinamos sąlygos, kurios turi būti nustatytos pagal 40 straipsnio 1 dalies e punktą, išskyrus atvejus, kai nėra tikėtina, kad importas sutrikdys Bendrijos rinką, arba jei padariniai būtų neproporcingi siekiamam tikslui.

2.   Importui už žemesnę kainą nei Bendrijos pranešta Pasaulio prekybos organizacijai („ribinė kaina“), gali būti taikomas papildomas importo muitas.

Importo kainos, į kurias reikia atsižvelgti apmokestinant šiuo papildomu importo muitu, nustatomos remiantis atitinkamos prekių siuntos CIF importo kainomis.

Tuo tikslu CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

3.   Jeigu importo apimtis kuriais nors metais, kuriais atsiranda arba gali atsirasti 1 dalyje minėtas žalingas poveikis, viršija lygį, paremtą galimybėmis patekti į rinką, apibrėžiamomis kaip atitinkamo vidaus suvartojimo per pastaruosius trejus metus procentinis dydis(„ribinė apimtis“), taip pat gali būti nustatytas papildomas importo muitas.

28 straipsnis

Tarifinės kvotos

1.   1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų importo tarifines kvotas pagal susitarimus, sudarytus remiantis Sutarties 300 straipsniu arba bet kuriuo kitu Tarybos aktu, atidaro ir administruoja Komisija, laikydamasi šio reglamento 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtų išsamių taisyklių.

2.   Tarifinės kvotos administruojamos vengiant suinteresuotų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a)	metodas, paremtas chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – pirmas aptarnautas“);

b)	proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodas (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ metodą);

c)	metodas, paremtas tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinis/naujas“ metodą).

3.   Taikant nustatytą administravimo metodą, prireikus deramai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos tiekimo poreikius ir būtinybę apsaugoti tos rinkos pusiausvyrą.

29 straipsnis

Tradiciniai tiekimo rafinavimui poreikiai

1.   Nepaisant 19 straipsnio 1 dalies, nustatytas tradicinis rafinuoti skirto cukraus tiekimo poreikis Bendrijoje yra 1 796 351 tona per prekybos metus, išreiškus baltojo cukraus kiekiu.

2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais tradicinis tiekimo poreikis paskirstomas taip:

—	296 627 tonos Prancūzijai;

—	291 633 tonos Portugalijai;

—	19 585 tonos Slovėnijai;

—	59 925 tonos Suomijai;

—	1 128 581 tona Jungtinei Karalystei.

2.   1 dalies pirmoje pastraipoje minimas tradicinis tiekimo poreikis padidinamas:

a)	50 000 tonų 2007–2008 prekybos metais ir 100 000 tonų nuo 2008–2009 prekybos metų. Italijai leidžiama pasinaudoti šiais kiekiais 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais;

b)	30 000 tonų nuo 2006–2007 prekybos metų ir papildomai 35 000 tonų nuo prekybos metų, kuriais cukraus kvota buvo sumažinta 50 % ar daugiau.

Pirmos pastraipos b punkte nurodyti kiekiai taikomi žaliaviniam cukranendrių cukrui, o 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais yra skiriami vienintelei 2005 m. Portugalijoje veikusiai cukrinių runkelių perdirbimo įmonei. Ši perdirbimo įmonė laikoma nuolatine rafinavimo įmone.

3.   Rafinuoti skirto cukraus importo licencijos išduodamos tik nuolatinėms rafinavimo įmonėms, jeigu atitinkami kiekiai neviršija kiekių, kuriuos galima importuoti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą tradicinį tiekimo poreikį. Viena nuolatinė rafinavimo įmonė gali perleisti šią licenciją tik kitai nuolatinei rafinavimo įmonei, o jos galiojimo laikotarpis baigiasi prekybos metų, kuriems jos buvo išduotos, pabaigoje.

Ši dalis taikoma 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metams bei pirmiesiems trims kiekvienų kitų prekybos metų mėnesiams.

4.   Rafinuoti skirto cukranendrių cukraus, kuris klasifikuojamas KN kodu 1701 11 10 ir kurio kilmės šalis yra viena iš VI priede nurodytų valstybių, importo muitai laikinai netaikomi papildomam kiekiui, kurio reikia užtikrinti tinkamą tiekimą nuolatinėms rafinavimo įmonėms 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais.

Papildomas kiekis nustatomas 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tradicinio tiekimo poreikio ir prognozuojamo cukraus tiekimo rafinavimui atitinkamais prekybos metais pusiausvyros. Prekybos metais ši pusiausvyra gali būti peržiūrėta 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir gali būti paremta ankstesniais vartoti skirto žaliavinio cukraus fiksuoto dydžio įvertinimais.

30 straipsnis

Garantuotoji kaina

1.   AKR ir Indijos cukrui nustatytos garantuotosios kainos taikomos standartinės kokybės žaliaviniam ir baltajam cukrui, įvežamam iš:

a)	mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal Reglamento (EB) Nr. 980/2005 12 ir 13 straipsniuose nurodytus susitarimus;

b)	šio reglamento VI priede nurodytų valstybių, kai įvežamas 29 straipsnio 4 dalyje minėtas papildomas kiekis.

2.   Paraiškos dėl cukraus garantuotąja kaina importo licencijų pateikiamos kartu su eksportuojančios šalies valdžios institucijų išduota eksporto licencija, patvirtinančia, kad cukrus atitinka atitinkamuose susitarimuose numatytas taisykles.

31 straipsnis

Įsipareigojimai pagal Cukraus protokolą

39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintos priemonės, užtikrinančios, kad AKR ir Indijos cukrus į Bendriją būtų importuojamas AKR–EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokole ir Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarime dėl cukranendrių cukraus nustatytomis sąlygomis. Prireikus šiomis priemonėmis gali būti nukrypstama nuo šio reglamento 29 straipsnio.

3 SKYRIUS

Eksportui taikomos nuostatos

32 straipsnis

Eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo sritis

1.   Tokiu mastu, kokio reikia, kad 1 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardyti produktai būtų eksportuoti jų toliau neperdirbus arba VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu pasaulinės rinkos cukraus įkainiais ar kainomis ir neviršijant ribų, nustatytų pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais, šių įkainių ar kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

2.   Gali būti numatyta skirti eksporto grąžinamąją išmoką už 1 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus arba VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu.

Tokiu atveju, grąžinamoji išmoka už kiekvieną toną sausos medžiagos nustatoma visų pirma atsižvelgiant į:

a)	grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą,

b)	grąžinamąją išmoką, taikomą už 1 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų produktų eksportą,

c)	planuojamo eksporto ekonominius aspektus.

3.   Eksporto grąžinamoji išmoka už I priede apibrėžtos standartinės kokybės žaliavinį cukrų negali viršyti 92 % tokios išmokos, skiriamos už baltąjį cukrų. Tačiau ši riba netaikoma eksporto grąžinamosioms išmokoms, kurios turi būti nustatytos už karamelinį cukrų.

4.   Eksporto grąžinamosios išmokos, taikomos už VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu eksportuojamus produktus, negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems patiems produktams, eksportuojamiems toliau jų neperdirbus.

33 straipsnis

Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas

1.   Kiekis, kuris gali būti eksportuotas gaunant už jį eksporto grąžinamąją išmoką, paskirstomas taikant metodą, kuris:

a)	geriausiai tinka, atsižvelgus į produkto savybes ir jo padėtį atitinkamoje rinkoje, o atsižvelgus į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą – leidžia veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius nediskriminuojant suinteresuotų ūkio subjektų, ypač dėl jų smulkumo ar stambumo;

b)	atsižvelgus į administravimo reikalavimus, ūkio subjektams yra mažiausiai sudėtingas administruoti.

2.   Eksporto grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje Bendrijoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai būtina dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba dėl konkrečių reikalavimų tam tikrose rinkose.

Eksporto grąžinamosios išmokos nustatomos 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Išmokos gali būti nustatomos:

a)	reguliariai;

b)	skelbiant konkursą dėl produktų, kuriems tokia tvarka buvo nustatyta anksčiau.

Prireikus Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali koreguoti reguliariai nustatomas eksporto grąžinamąsias išmokas laikotarpiu tarp dviejų tokių nustatymų.

3.   Eksporto grąžinamosios išmokos už 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, suteikiamos tik pateikus paraišką bei eksporto licenciją.

Už 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, skiriama tokia eksporto grąžinamoji išmoka, kokia taikoma paraiškos licencijai gauti pateikimo dieną, o diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju – kokia taikoma tą pačią dieną:

a)	licencijoje nurodytai paskirties vietai, arba

b)	kai taikytina, faktinei paskirties vietai, jei pastaroji skiriasi nuo licencijoje nurodytos paskirties vietos; tokiu atveju taikoma suma neviršija sumos, taikomos licencijoje nurodytai paskirties vietai.

4.   Šio straipsnio 3 dalis taip pat gali būti taikoma atitinkamiems produktams, eksportuojamiems VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu, laikantis 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93, nustatančio prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (11), 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Išsamios įgyvendinimo taisyklės priimamos minėta tvarka.

34 straipsnis

Eksporto limitai

Atitinkamų produktų eksporto licencijomis, išduotomis referenciniams laikotarpiams, užtikrinama, kad būtų laikomasi įsipareigojimų dėl gamybos apimčių, nustatytų pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais.

35 straipsnis

Eksporto apribojimai

1.   Jeigu vieno arba kelių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų pasaulinės rinkos įkainiai ar kainos pasiekia tokį lygį, kuris sutrikdo arba gali sutrikdyti pasiūlą Bendrijos rinkoje, ir kai yra tikėtina, kad tokia padėtis tęsis ir blogės, kritiškiausiais atvejais gali būti imamasi atitinkamų priemonių.

2.   Pagal šį straipsnį patvirtintos priemonės taikomos atsižvelgiant į įsipareigojimus, nustatytus susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

36 straipsnis

Valstybės pagalba

1.   Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų gamybai ir prekybai jais, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse apibūdintą valstybės pagalbą, taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

2.   Valstybės narės, kurios sumažina cukraus kvotą daugiau kaip 50 %, gali teikti laikiną valstybės pagalbą tuo laikotarpiu, kai runkelių augintojams teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba pagal 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 319/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (12), 10f skyrių. Remdamasi atitinkamos valstybės narės paraiška Komisija nusprendžia, kokia yra valstybės pagalbos, kurią galima teikti pagal šią priemonę, bendra suma.

Italijos atveju pirmoje pastraipoje minėta laikina pagalba, teikiama cukrinių runkelių augintojams ir cukrinių runkelių transportavimui, neturi viršyti 11 EUR už toną per prekybos metus.

3.   Suomija cukrinių runkelių augintojams gali suteikti ne daugiau kaip 350 EUR už hektarą per prekybos metus.

4.   Atitinkamos valstybės narės per 30 dienų nuo kiekvienų prekybos metų pabaigos informuoja Komisiją apie tais prekybos metais teikiant valstybės pagalbą realiai išmokėtą sumą.

37 straipsnis

Sutrikdymo sąlyga

Jeigu Bendrijos rinkoje buvo užfiksuotas esminis kainų kilimas ar kritimas ir:

—	buvo imtasi visų priemonių, numatytų kituose šio reglamento straipsniuose, ir

—	yra tikėtina, kad tokia padėtis tęsis, trikdydama ar grasindama sutrikdyti rinką,

gali būti imtasi kitų būtinų priemonių.

38 straipsnis

Keitimasis informacija

Valstybės narės ir Komisija viena kitai teikia visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų.

39 straipsnis

Cukraus vadybos komitetas

1.   Komisijai padeda Cukraus vadybos komitetas (toliau – komitetas).

2.   Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

40 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1.   Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės patvirtinamos 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Į jas visų pirma įtraukiama:

a)	išsamios 3–6 straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl kainų padidinimo ir sumažinimo, taikomo nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos referencinės kainos ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos minimalios kainos standartų;

b)	išsamios 7–10 straipsnių taikymo taisyklės;

c)	išsamios 12, 13, 14 ir 15 straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma gamybos grąžinamųjų išmokų skyrimo, tokių išmokų dydžio ir sąlygos dėl kiekio, už kurį jos gali būti skiriamos;

d)	išsamios 8, 9, 15 ir 16 straipsniuose nurodytų mokesčių nustatymo ir pranešimo apie juos taisyklės;

e)

išsamios 26, 27 ir 28 straipsnių taikymo taisyklės. Į šias taisykles visų pirma gali būti įtraukta: i) bet koks 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse minėtas laikinas muitų netaikymas, dėl kurio sprendimas galėtų būti priimtas konkurso tvarka; ii) produktų, kuriems pagal 27 straipsnį gali būti taikomi papildomi importo muitai, konkretus apibrėžimas; iii) metinės tarifinės kvotos pagal 28 straipsnio 1 dalį, prireikus tinkamai paskirstytos visam metų laikotarpiui, ir nustatytas taikytinas administracinis metodas, kurį tam tikrais atvejais sudaro: — garantijos dėl produkto pagrindinių savybių, provenencijos ir kilmės; — pirmoje įtraukoje nurodytoms garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimas; — sąlygos, kuriomis išduodamos importo licencijos, ir jų galiojimo terminas;

f)	išsamios 36 ir 38 straipsnių taikymo taisyklės;

g)	išsamios III antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatų taikymo taisyklės. Į šias taisykles visų pirma gali būti įtraukta: i) išsamios taisyklės dėl eksportuotino kiekio, kuris nebuvo paskirstytas ar panaudotas, perskirstymo; ii) 35 straipsnyje nurodytos atitinkamos priemonės.

2.   Be to, 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka papildomai gali būti priimta:

a)	kriterijai, kuriuos cukraus gamybos įmonės turi taikyti runkelių pardavėjams paskirstydamos runkelių kiekius, kuriems bus taikomos 6 straipsnio 4 dalyje minėtos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;

b)	I ir II priedų pakeitimai;

c)	nukrypimas nuo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų datų;

d)

išsamios 16–19 straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma: i) papildoma informacija, kurią turi pateikti patvirtinti ūkio subjektai; ii) sankcijų, ūkio subjektų patvirtinimo laikino sustabdymo ar panaikinimo kriterijai; iii) 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pagalbos privačiam sandėliavimui skyrimas ir jos sumos; iv) būtiniausi kokybės ir kiekybės reikalavimai, taikomas kainų didinimas ir mažinimas, taip pat 18 straipsnio 2 dalyje numatyto intervencinių agentūrų vykdomo perėmimo ir intervencinio supirkimo tvarka bei reikalavimai; v) 19 straipsnio 1 dalyje minėtas atšaukto kvotinio cukraus procentinis dydis; vi) minimalios kainos mokėjimo sąlygos tuo atveju, kai atšauktas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje pagal 19 straipsnio 4 dalį;

e)	23 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikymo taisyklės;

f)	išsamios 29 ir 30 straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma siekiant laikytis tarptautinių susitarimų: i) 2 straipsnio 11 punkte pateikto sąvokos apibrėžimo pakeitimai; ii) VI priedo pakeitimai;

g)	priemonės taikant 37 straipsnį.

41 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 247/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 247/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)

16 straipsnis papildomas šia dalimi: „3.   Prancūzija gali cukraus sektoriui atokiausiuose Prancūzijos regionuose suteikti ne didesnę kaip 60 milijonų eurų 2005–2006 prekybos metais, o nuo 2006–2007 prekybos metų – ne didesnę kaip 90 milijonų eurų nacionalinę pagalbą. Šioje dalyje nurodytai pagalbai netaikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai. Per 30 dienų nuo prekybos metų pabaigos Prancūzija informuoja Komisiją apie teikiant pagalbą realiai išmokėtą sumą.“

2)

23 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Bendrijos finansavimas, kasmet skiriamas šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytoms priemonėms, neviršija tokios didžiausios sumos: (mln. EUR)   2007 finansiniai metai 2008 finansiniai metai 2009 finansiniai metai 2010 ir tolesni finansiniai metai Prancūzijos užjūrio departamentai 126,6 133,5 140,3 143,9 Azorų salos ir Madera 77,9 78,0 78,1 78,2 Kanarų salos 127,3 127,3 127,3 127,3“

42 straipsnis

Konkrečios priemonės

Priemonės, kurios yra būtinos ir pateisinamos nepaprastosios padėties atvejais siekiant išspręsti konkrečias praktines problemas, tvirtinamos 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tokiu mastu ir tokiam laikui, kuris yra būtinas.

43 straipsnis

Finansinės nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir, nuo 2007 m. sausio 1 d., Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 bei jiems įgyvendinti priimtos nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patiria vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

II SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

44 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtintos priemonės:

a)

siekiant palengvinti perėjimą iš 2005–2006 prekybos metais susidariusios rinkos padėties į 2006–2007 prekybos metų rinkos padėtį, visų pirma sumažinant kiekį, kuris gali būti pagamintas pagal kvotą, taip pat palengvinti pereinamąjį laikotarpį, šiame reglamente nustatytoms taisyklėms pakeičiant Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 nustatytas taisykles, ir

b)	siekiant užtikrinti, kad Bendrija laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 13 straipsnyje nurodytų savo tarptautinių įsipareigojimų dėl C cukraus, kartu išvengiant bet kokių Bendrijos cukraus rinkos sutrikimų.

45 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 panaikinamas.

46 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006–2007 prekybos metų. Tačiau 39, 40, 41 ir 44 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. II antraštinė dalis taikoma iki 2014–2015 prekybos metų pabaigos.

---

(1)  2006 m. sausio 19 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2005 m. spalio 26 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 42.

(5)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6)  OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

(7)  OL L 160, 1999 6 26, p. 103. Reglamentas panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (OL L 209, 2005 8 11, p. 1).

(8)  OL L 190, 1975 7 23, p. 36.

(9)  OL L 169, 2005 6 30, p. 1.

(10)  OL L 349, 1994 12 31, p. 53. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2200/2004 (OL L 374, 2004 12 22, p. 1).

(11)  OL L 318, 1993 12 20, p. 18. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2580/2000 (OL L 298, 2000 11 25, p. 5).

(12)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 32.

---

---

---

---

---

---

---

---